- čiupti
- 1 čiùpti, čium̃pa, -o tr.
1. griebti, stverti: Jis dažnai nusileidžia, bet kada kad čium̃pa, tai net kaulai subraška Dkš. Užpykęs kad čiùps botagą, kad ims duot ponu! BM29. Vieniems liepė ji čiupt už lopetų ir kuo greičiau šulnį kast BsPII78. Čiupsime visi po dalgę ir perdien nušienausime Kp. Kai čiups, tai prilups NS1114. Gaspadorius čiùpdams sučiups vagį, t. y. nutvers J. Čiùpk ir, ką skrynio[je] sučiupsi, imk sau J. Čiupo kai velnias dūšią LTR(Ds). | refl.: Čiùpkis ma[n] už skverno Gs. Visi čiuposi už galvų rš. | Visiškai pasimeta, nežinodamas ko čiuptis sp.
2. [i]gauti, laimėti, pelnyti: Lėveny žuvies tai čiùpom! Sb. Jis čiùps pinigų už linus, kai pabrangs Užp.
3. griebti, imti į nagą: Jau vakar jį čiùpo už tą užsispyrimą Alk. Pėstininkų kapitonas smarkiai mane čiupo rš.
4. vogti: Jis ką pastveria, tai ir čium̃pa Rdm.
5. netikėtai užtikti, užklupti: Kad čiùpo lietus, vos tespėjom pabėgti padangon An.
◊ į kulnìs čiùpti reikšti pretenzijas: Merga pirmoji, kur su vaiku, į kulnìs čium̃pa Stl.\ čiupti; apčiupti; įčiupti; iščiupti; nučiupti; pačiupti; pričiupti; sučiupti; užčiupti
Dictionary of the Lithuanian Language.